Apie LGS
Lietuvos geologų sąjunga (LGS) – tai profesinė, visuomeninė, savivaldi organizacija, vienijanti Lietuvos geologus. Lietuvos geologų sąjungos narias gali būti geologai, Lietuvos žemės gelmių tyrėjai bei kiti geologijai neabejingi Lietuvos Respublikos piliečiai ir (ar) užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. LGS yra AEGS (Association of European Geological Societies) narė. LGS yra prisijungusioji organizacija prie Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS), o LGS Taryba vykdo Lietuvos nacionalinio geologų komiteto funkcijas ryšiams su IUGS.
Svarbiausias LGS tikslas – užtikrinti geologijos pažangą, atstovauti geologinės bendruomenės interesus Lietuvoje ir reprezentuoti Lietuvos geologiją užsienio šalyse. Svarbiausi uždaviniai įgyvendinant organizacijos tikslus yra:
- naujų geologinių mokslinių idėjų generavimas;
- mokslinių tradicijų puoselėjimas;
- taikomoji geologija…
- geologinis visuomenės švietimas: jaunųjų geologų būrelių globa mokyklose, geologijos muziejų ir geologinių gamtos paminklų tvarkymas bei jų propagavimas;
- geologinio paveldo saugojimas ir įamžinimas;
- „Geologijos akiračiai” žurnalo leidyba.
Lietuvos geologų sąjunga savo veiklą vykdo remdamasi LGS įstatais. Pagal juos, aukščiausią galią turi LGS suvažiavimas. Tarp suvažiavimų, bendra LGS veikla rūpinasi taryba ir valdyba. Savo specifines veiklas taip vykdo revizijos, etikos ir veiklos krypčių komisijos, LGS sekcijos ir skyriai.
LGS valdymo struktūra
Aukščiausias LGS organas yra suvažiavimas.
kolegialus asociacijos valdymo organas
kolegialus asocialijos organas
vienasmenis asociacijos valdymo organas
Administraciniai padaliniai
Veiklos krypčių komisijos
Skyriai ir sekcijos
LGS istorija
Lietuvos geologų sąjunga įkurta 1989 metų lapkričio 10 d. Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje. LGS kūrimas vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir savarankiškos demokratinės veiklos idėjų šviesoje. Nežinios ir didelių vilčių metais buvo įsteigta nauja, nuo buvusios Sovietų Sąjungos nepriklausoma visuomeninė profesinė organizacija.
Pirmasis LGS veiklos dešimtmetis buvo sudėtingas – pradėta kurti Lietuvos Respublikos įstatyminė bazė, vyko geologinių organizacijų privatizacija, susiformavus rinkos sąlygoms, pasikeitė geologinių darbų ir mokslinių tyrimų finansavimo tvarka. Tačiau Lietuvos geologija išlaikė šį skausmingą egzaminą: išliko visos tolesnei normaliai geologijos raidai būtinos institucijos – Lietuvos geologijos tarnyba, mokslo pažangą užtikrinantis Geologijos (dabar – Geologijos ir geografijos) institutas, ruošiančios specialistus bei atliekančios mokslinius tyrimus Vilniaus universiteto geologinės katedros, buvusių stambių gamybinių geologinių organizacijų bazėje susikūrusios pajėgios privačios firmos.
Šių didelių politinių ir socialinių permainų sūkuryje Lietuvos geologų sąjunga vienija geologų bendruomenę, prisideda kuriant Žemės gelmių įstatyminę bazę, ieško tinkamiausio probleminių klausimų sprendimo. Daugiau nei dešimt LGS veiklos metų tik patvirtina, kad ši visuomeninė institucija yra ir gyvybinga, ir reikalinga, nes ateityje teks spręsti ne mažiau Lietuvos geologų bendruomenei aktualius klausimus.