Teksto autorė GTC geologė Dr. Laura Gedminienė
2025 m. rugsėjo 20–21 d. vyko XV-oji Nacionalinė geologinio paveldo diena – išskirtinis pažintinis renginys, subūręs net 51 dalyvį į dviejų dienų kelionę po vienas unikaliausių Lietuvos vietovių – Medininkų aukštumas ir Dieveniškių regioninį parką. Ekskursiją organizavo Lietuvos geologų sąjunga kartu su Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistais. Nors atviras renginys nemokamas, dalį organizacinių renginio išlaidų rėmė Lietuvos mokslo taryba (S-ACO-25-19). Ekskursijų pagrindiniai gidai ir istorijų pasakotojai: GTC geologai Dr. Jonas Satkūnas ir Dr. Gražina Skridlaitė, LMT geologas Vidas Mikulėnas, LNM geologas Dr. Vytautas Račkauskas, geologas Vytautas Puronas, biologas-geografas Aurelijus Narbutas ir Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro administratorė Žavinta Butvilienė.
Rugsėjo 20-osios rytą keliautojai išvyko nuo Hyper RIMI prekybos centro Vilniuje. Maršrutas driekėsi per Skersabalius, Medininkus, Dieveniškes, o nakvynė, diskusijos apie Dieveniškių kilpos geologiją ir vakaronė tęsėsi kaimo turizmo sodyboje „Švedų kelias“.
Pirmoji diena buvo skirta pažinčiai su Medininkų aukštuma – seniausiu ledynmečio reljefu Lietuvoje. Dalyviai tyrinėjo reljefo skirtumus tarp paskutiniojo ledlaikio formų ir senųjų moreninių kalvų, aiškinosi kodėl Merkinės tarpledynmečio ežerynas šiandien jau išnykęs.
Pirmutinės aplankytos poledynmečio kopos, kur įvyko oficialus renginio atidarymas ir geopaveldo dienų vėliavos pakėlimas. Mišku apaugęs ir beveik slaptas Skersabalių kontinentinių kopų masyvas – vienas seniausių eolinių darinių Lietuvoje – dalyvius nustebino savo dydžiu ir smėlio kokybe. Vėliau dalyviai aplankė Medininkų pilį bei aukščiausius Lietuvos taškus Juozapinės bei Aukštojo kalnus, kur pastarasis, siekiantis 293,84 m, yra aukščiausias Lietuvoje taškas.
Dieveniškių „kilpa“ – gamtos ir kultūros lobynas
Vėliau, Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre, mus pasitiko regioninio parko darbuotoja Žavinta, kuri pravedė nuostabią ekskursiją centro muziejuje, papasakojo apie Dieveniškių krašto namų apyvokos reikmenų ir tradicinių amatų muziejinę ekspoziciją, akmeninių skulptūrų parkelį bei pravedė žygius į Stakų pilkapyną bei Rimašių akmenyną. Geologinio ir kultūrinio paveldo dalyviai saulę palydėjo prie Norviliškių pilies.
Antroji diena buvo skirta Dieveniškių regioniniam parkui – teritorijai, kuri nebuvo paveikta paskutiniojo apledėjimo. Rytas prasidėjo ankstyviu ir intensyviu žygiu iki Moko akmens. Vėliau keliautojai susipažino Bėčionių piliakalniu, Stakų ąžuolu ir įžymiaisiais bet gana retai lankomais Stakų konglomeratais, Jankelio akmenimis, aplankė titnago muziejų Šalčininkų gimnazijoje.
Kiekvienas objektas atskleidė vis kitą geologinį, kultūrinį ar mitologinį sluoksnį – nuo senovės jūros nuosėdų iki legendomis apipintų akmenų, nuo moreninių kalvų iki konglomeratų, kurių kilmė vis dar kelia klausimų mokslininkams. Ekskursijų pasakojimų ištraukos pateiktos apjungtame trumpame videomontaže: https://youtu.be/VD_EM8sMCV4
Geologinis paveldas – vertybė ateities kartoms
Geologinio paveldo dienos tikslas – ne tik pažinti, bet ir saugoti. Lietuvoje šiuo metu yra registruota per 340 saugomų geopaveldo objektų, o geotopų – net 711. Tokie renginiai kaip šis padeda ne tik skleisti žinias, bet ir ugdyti pagarbą gamtos istorijai. Po ilgų diskusijų ir slapto geopaveldo dalyvių balsavimo nuspręsta jog kitąmet geopaveldo dienos vyks Kelmės regione.
