Jonas Satkūnas1, Vidas Mikulėnas2, Vytautas Račkauskas2
1Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras
2Lietuvos geologų sąjunga
UNESCO 2021 metais spalio 6 d. paskelbė tarptautine Geoįvairovės diena. 2025 metų Geoįvairovės dienos tema yra „Viena žemė – daug istorijų“.
Jeigu visi magminiai ir metamorfiniai rieduliai yra eratiniai t.y. ledlaikių metu „importuoti“ iš Šiaurės Europos, t. y. Skandinavijos kraštų, tai konglomeratai – uolienos tikrai susidarę Lietuvoje.
Konglomeratai formuojasi dviem etapais – visų pirma turi būti susikloję rupios ir laidžios vandeniui medžiagos klodas ar sluoksnis. Antras etapas – su požeminiu vandeniu į sluoksnį patekę ištirpę hidrokarbonatai, kurie dėl koncentracijos kristalizuojasi ir virsta kacitu ar aragonitu.
Vytauto konglomeratai. „Didysis arba vertikalusis konglomeratas“. Žvyro karjeriuko bortas. I. Baumilaitės-Čeponės nuotr.
Vytauto konglomeratai. Žvyro karjeriuko viršaus briauna. V.Mikulėno nuotr.
Pavyzdžiui, Šeimyniškių konglomeratai, įspūdingos lietuviškos uolos, atrodo kaip seni kalnai, tačiau pirmą kartą Lietuvoje atliktas jų cemento – kalcito – tyrimas nustebino, radiokarboninis datavimas parodė kad jo susidarymo amžius yra
3237±63 metų. O tai – istoriniai laikai, žalvario amžius, kada Užpalių apylinkėse jau gyveno žmonės. Tyrimą atliko Gamtos tyrimų centro branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos darbuotojai: inž. N.Skuodienė. dr. Ž. Skuratovič ir dr. R. Petrošius. Laboratorijos vadovas prof. habil. dr. J. Mažeika. Taigi, Šeimyniškių žvyro klodas susiklojo paskutiniojo ledlaikio metu, prieš 18-16 tūkst. metų, o jo sucementavimas, t.y. tapimas konglomeratu įvyko tik daugiau nei prieš 3 tūkst. metų. Darytina prielaida, kad konglomeratai galbūt formuojasi žemės gelmėse ir mūsų laikais.
Lietuvoje konglomeratų išeigos žemės paviršiuje yra gana retas reiškinys (žr. pridedamą lentelę), todėl dauguma jų yra gamtos paveldo objektai – minėtos Šeimyniškių uolos, Šventoji (Skališkių) ola netoli Vilniaus, Dovainonių ir Kalniškių atodangos Kauno marių pakrantėse, Stakų uolos (Dieveniškėse), Ožkų pečius prie Verknės.
Nauja konglomeratų išeiga (konglomeratynas) aptikti 2021-07-19 Šalčininkų raj., Akmenynės sen., Jankūnų kaimo apylinkėse (netoli Jankūnų km. esančiame vietiniame karjerėlyje), vykdant Lietuvos Respublikos sienos apsaugą, migrantų krizės metu.
Istorija tokia. Tuo metu, t.y. 2021 m. liepos 19 d., KASP 810 kuopos karys savanoris ltn. dr. Vytautas Račkauskas padėjo patruliuoti pasieniečiams ir užmatė apleistą lyg karjeriuką su aiškiais transporto pėdsakais. Tai sukėlė jam smalsumą: ir kaip kario (gal ten migrantai slapstosi?), ir kaip geologo (o ką ten kasė ar kasa?). Pasirodo „vėžės” – tai traktoriaus ar savivartės mašinos, kuri „pasikasė žvyro”, o va karjero atodangose ir dugne pasimatė dideli konglomerato luistai. Apėjus karjero krašto viršų rasta dar keli kasimo metu užmesti luitai.
Grįžus po karinės tarnybos ir patikrinus internete „geotopų sąrašus”, pamatyta, kad atrasti konglomeratai nėra įtraukti į geologinį paveldą. Todėl jau 2021 m. liepos 20 d. apie radinį pranešta LGT specialistui Vidui Mikulėnui, o 2025 m. rugsėjo 21 d. XV nacionalinio geologinio paveldo dieną konglomeratai aplankyti ir pristatyti geologų ir jiems prijaučiančių žmonių bendruomenei. Renginio dalyvių bendru sutarimu šie konglomeratai pavadinti jų radėjo Vytauto vardu.
„Vytauto konglomeratai“, kurie buvo aptikti 2021 m. Jankūnų kaimo prieigose, žvyro karjeriuke, yra tarsi „Dieveniškių kilpos“ Stukų konglomeratų „pusbroliai“, nes tai tik antra žinoma Lietuvos teritorijoje konglomeratų radimvietė, kuri susidariusi priešpaskutinio Medininkų apledėjimo išplitimo zonoje. Šio nedidelio karjeriuko bortuose, dugne ar užmesti kasimo metu ant karjeriuko briaunos viršaus slūgso ir guli apie 15 didelių ar didesnių konglomerato luistų, neskaičiuojant mažesniųjų… Pats vizualiai įspūdingiausias iš jų, „Didysis arba vertikalusis konglomeratas“, slūgso išsikišęs iš karjero borto (žr. nuotraukas žemiau), jo matomi parametrai: atsiveriantis žiūrovams plotis yra 3,5 m; matomas ilgis, gilyn į karjeriuko bortą – 3,5 m (plačiausioje matomoje vietoje, viršuje ilgis sumažėja iki 1,8 m); matomas aukštis, žiūrint iš priekio į karjero bortą – 4,6 m. Preliminariai paskaičiavus jo tik „matomas tūris“ yra apie 50 m3
(įvairiai skaičiuojant kinta nuo 42 iki 56 m3). Kitų, greta matomų, didesnių konglomeratų tūriai apie 46 m3 ir 35 m. Praretinus menkaverčius krūmokšnius ir mažus lapuočius medelius, ir palikus pušis ir didesnius lapuočius medžius, kad neužstotų vaizdo bei nutiesus takus, statybinė medžiaga gi „po kojomis“, t. y. minimaliai įtakojant vietinį reljefą ir kraštovaizdį, konglomeratų didybė atsivertų visu grožiu. Ateityje minėti konlomeratai, įvardinti Vytauto vardu, galėtų, o tiksliau turėtų tapti ne tik „nauju geotopu“ LGT DB posistemyje, bet ir valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. O mokslininkams nauju tyrimo objektų: tai kuriuo laikmečiu gi susiformavo šie konglomeratai? Priešpaskutinio ledlaikio metu ar vėliau, gal būt net „bronzos amžiuje“?
Lietuvos konglomeratų radimvietės, įtrauktos į Lietuvos Geotopų duomenų bazę.
| Nr. | Pavadinimas | Vietovė / adresas | Amžius | Saugomas GPO* | Geotopas LGT DB posistemyje** |
| 1 | Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola | Kasavietė***** / Utenos r. sav., Užpalių sen., Šeimyniškių k. | holocenas | Valstybės / 1992 | 162 / 1999 |
| 2 | Toleikių konglomeratas | Toleikių smėlio karjeras / Kelmės r. sav., Užvenčio sen., Pašilėnų k. | holocenas | – | 216 / 1999 |
| 3 | Pakupelkių konglomeratai | „Pakupelkio II“ smėlio karjeras / Kelmės r. sav., Šaukėnų sen., Pakupelkio k. | holocenas | – | – |
| 4 | „Ožkų pečius“ | Verknės kraštovaizdžio draustinis / Prienų r. sav., Jiezno sen., Žideikonių k. | holocenas | Gamtos paminklas / 1984 | 79 / 1999 |
| 5 | Skališkių uola*** | Neries u. slėnio deš. šlaitas / Nemenčinės g-ja (25 kv.), Skališkių mš. | holocenas | Gamtos paminklas / 1984 | 173 / 1999 |
| 6 | “Sviata dziūra“ (Šventoji skylė)**** | Santakos miškas, prie Rėvos piliakalnio / Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., Šventininkų k. | holocenas | – | – |
| 7 | Lašinių konglomerato atodanga | Strėvos kraštovaizdžio draustinis / Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Lašinių k. | holocenas | Valstybės / 2008 | 500 / 2010 |
| 8 | Kalniškių konglomeratų atodanga | Kauno marių pakrantė / Kauno r. sav., Samylų sen., ties Žiegždrių k. | holocenas | Valstybės / 2005 | – |
| 9 | Dovainonių konglomeratai | Kauno marių kraštovaizdžio draustinis, pakrantėje / Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Dovainonių k. | holocenas | – | – |
| 10 | Kruonio konglomeratai | Kauno marių deš. šlaite atsiveriančioje raguvoje / Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Pastrėvio miškas | holocenas | – | – |
| 11 | Paparčių konglomeratas | Paparčių botaninis draustinis (savivaldybės) / Kaišiadorių r. sav., Paparčių sen., Paparčių k. | ? | – | – |
| 12 | Ausiutiškių konglomeratas | Neries upės kair. šlaitas / Elektrėnų sav., Vievio sen., Ausiutiškių vs. | ? | Valstybės / 2007 | 435 / 2005 |
| 13 | Neries konglomeratai | Neries upės slėnio deš. šlaitas / Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Gudelių k. | ? | – | 699 / 2019 |
| 14 | Antakmenės konglomeratas*** | Ignalinos r. sav., Kazitiškio sen., Antakmenės k. | holocenas | Valstybės / 2016 | – |
| 15 | Antakalnio konglomeratas | Vilniaus m., Šveicarijos miško parkas | ? | – | 740 / 2024 |
| 16 | Stakų konglomeratų luistai | Šalčininkų r., Poškonių sen., Stakų k. | Priešpaskutinio apledėjimo išplitimo zonoje | Valstybės / 2005 | 541 / 2012 |
| 17 | Vytauto konglomeratai | Apleistas žvyro karjeras/ Šalčininkų r., Akmenynės sen., Jankūnų k. | Priešpaskutinio apledėjimo išplitimo zonoje | – | – |
| 18 | Šalčininkų m. parko konglomeratų ekspozicija | Parko akmenynė (lapidariumas)/, Šalčininkų m. | Sutempti iš priešpaskutinio apledėjimo išplitimo zonos | – | 122 / 1999 |
| 19 | ŽGIC lapidariumo konglomeratai | Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievio m., Taikos g. 2 | holoceniniai | – | 116 / 1999 |
| 20 | Mosėdžio lapidariumas | Vaclovo Into akmenų muziejaus lauko ekspozicija/ Skuodo r., Mosėdis, Salantų g. 2 | holoceniniai | muziejus | 117 / 1999 |
| 21 | Paminklo S.Konarskiui *** stuomens luistas (konglomeratas) | Vilnius, Muitinės g. | ? | – | – |
PASTABOS: *
gamtos paveldo objektas / paskelbimo data; **numeris Geotopų posistemyje / įregistravimo data; ***saugomas kultūros paveldo objektas; **** mitologinė, ***** Pažeistų teritorijų žemėlapis (2016 m. GJ Magmos projektas); ŽGIC – Žemės gelmių informacinis centras.